VDI Darbų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas pastebi, kad dažniausiai nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta ir profesinės ligos diagnozuojamos dirbantiems tuose sektoriuose, kuriuose yra daugiausiai pavojingų, kenksmingų profesinės rizikos veiksnių. „Neretai pasitaiko, kad darbdaviai dėl patirties stokos, tam tikro personalo trūkumo neidentifikuoja tų rizikos veiksnių ir nesiima prevencijos priemonių. Įprasta manyti, kad kokioje statybvietėje tų rizikos veiksnių yra labai daug, tačiau jų yra visur.
Pavyzdžiui, jei administratorė dirba tik su kompiuteriu, tai jai kažkiek kenkia kompiuteris, ilgas sėdėjimas, nepatogus stalas (ergonominiai rizikos veiksniai), taip pat pavojų kelia netvarkinga instaliacija. Yra net speciali higienos norma, kuri nustato darbą su videoterminalais. Joje numatytos tam tikros prevencijos priemonės – viena iš pagrindinių yra užtikrinti atitinkamą periodišką pertraukų skaičių: padirbus vieną valandą, reikėtų 5 minutes ilsinti akis“, – aiškino S.Balčiūnas.
Tikrinti gali tekti net baldus Darbo vietose taip pat reglamentuojamas triukšmo, apšviestumo, temperatūros ir tam tikra prasme net „kvapo lygis“, mat tai yra kenksmingi rizikos veiksniai, kurie privalo būti matuojami. Anot S. Balčiūno, jeigu yra pagrindo manyti, kad apšviestumas, triukšmas, šiluminė aplinka, kenksmingos medžiagos gali sukelti pavojų darbuotojų sveikatai, darbdavys turėtų suorganizuoti profesinės rizikos vertinimą, pasikviesti įstaigas, kurios kompetentingai atlieka šių rizikos veiksnių dydžių matavimus. Nors kvapui atskiros higienos normos nėra, bet kvapas, aiškina VDI atstovas, „signalizuoja“, kad darbo aplinkoje yra cheminių medžiagų, kurios gali būti kenksmingos darbuotojų sveikatai,tad yra norma, nustatanti kenksmingų cheminių medžiagų kiekį aplinkos ore.
Taip pat svarbu, atkreipia dėmesį jis, kad jaunų asmenų iki 18 metų ir nėščiųjų darbo pagrindiniai reikalavimai yra kiek kitokie – nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, detaliau reglamentuojami Vyriausybės nutarimuose. O tam tikromis ligomis sergantiems asmenims taikomi dar kitokie reikalavimai, mat svarbu, ar tas asmuo apskritai gali dirbti veikiamas profesinės rizikos veiksnių. Šiuo atveju, anot S.Balčiūno, yra svarbūs sveikatos tikrinimai. Nori stiprinti savikontrolės mechanizmus Jei darbuotojas įtaria, kad darbe neužtikrinamos saugios sąlygos, jam reikėtų kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių, aiškina VDI specialistas. „Sunkiai įsivaizduoju, kaip gavęs skundą dėl tam tikrų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimo inspektorius galėtų ištirti jį visiškai anonimiškai. Aišku, kreipiantis yra numatyta galimybė prašyti išsaugoti konfidencialumą, bet darbdaviui identifikuoti, kas tą skundą pateikė, tikimybė yra. Visgi būna tikrinamos konkrečios darbo vietos.
Jeigu įmonė didelė, joje dirba kokie 200 darbuotojų, tada gal identifikuoti paskundusįjį yra sunkiau, bet, jei dirba 10 darbuotojų, tai logiška, kad galimybė identifikuoti tuos asmenis padidėja.“, – svarstė jis. Kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, praktiškai kiekvienoje įmonėje turėtų būti darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai. O įmonėse, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, turėtų būti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas. Jeigu šie reikalavimai būtų įgyvendinti, aiškina S.Balčiūnas, šių atstovų kreipimasis į darbdavį įvardijant kokias nors nesaugias darbo sąlygas galėtų padėti darbdaviui. „Darbdavys turėtų būti patenkintas, kad gauna informacijos, jo tikslas turėtų būti, kad darbuotojai kreiptųsi ir sakytų, kas negerai, kad tada būtų galima tai pašalinti ir išvengti skaudžių pasekmių. O jeigu darbuotojai jau turi kreiptis į VDI anonimiškai, tai čia jau turbūt turi būti ypač blogas darbdavys. Juk darbdavio, o ne VDI ar kitų institucijų, pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas“, – kalbėjo specialistas.
Menu
