Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai, kuriais numatyta, kad asmenys, dirbantys su vaikais (atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas, užsiimdami savanoriška veikla ar dirbdami pagal darbo sutartį), privalės turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą (toliau – QR kodą). Įdarbindami naujus darbuotojus, darbdaviai bus įpareigoti iš priimamų asmenų reikalauti QR kodo, įrodančio, kad asmuo nėra teistas už seksualinius nusikaltimus, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Darbdaviai QR kodo galiojimą turės tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Vaikų tėvai taip pat galės reikalauti pateikti QR kodą iš samdomų individualiai dirbančių korepetitorių, auklių, būrelių vadovų ar kitų asmenų, teikiančių paslaugas vaikams. Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinamos su QR kodu susijusios Įstatymo nuostatos, atsakingos institucijos prižiūrės ir stebės, kaip šių nuostatų laikomasi praktikoje. VDI pagal atitinkamą kontrolinį klausimyną atliks Įstatyme nurodytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolę ir prevenciją. Šiems tikslams pasiekti planuojami ir elektroniniai inspektavimai. Už nustatytų pareigų nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė, kuri diferencijuojama atsižvelgiant į situacijos pavojingumą. Už QR kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus bus skiriama nuo 300 iki 500 Eur bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 1 tūkst. Eur. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 iki 5 tūkst. Eur, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinai – nuo 5 iki 6 tūkst. Eur.
Griežtinama atsakomybė už saugos ir sveikatos darbe pažeidimus Nuo lapkričio 1 d. griežtinama atsakomybė už saugos ir sveikatos darbe pažeidimus. Nuo šiol už pažeidimą turės atsakyti ne tik tiesiogiai atsakingi darbuotojai, kaip yra dabar, bet ir darbdaviai, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Skelbiama, kad darbdaviai privalės sumokėti nuo įmonės dydžio priklausančią papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką, sieksiančią 3, 6 arba 9 minimalių mėnesinių algų dydį. „Tai yra įmoka į nelaimingų atsitikimų fondą, o ne bauda. Kitaip tariant, šios papildomos pajamos iš pažeidėjų leis ateityje didinti išmokas nukentėjusiems bei kartu mažinti nelaimingų atsitikimų įmokas sąžiningiems darbdaviams. Įsigaliosiantys pakeitimai priimti siekiant gerinti nelaimingų atsitikimų darbe, ypač statybų sektoriuje, prevenciją“, – praneša SADM. Taip pat lapkritį įsigalios ir baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus statybvietėse asmenims, įskaitant ir statytojus (užsakovus), koordinatorius, kurios bus tokio paties dydžio kaip ir už kitus darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus – nuo 240 iki 3 tūkst. eurų. Taip pat pradedama taikyti ir papildomos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinė įmoka, kurios dydis susietas su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu. SADM duomenimis, Lietuvoje šiemet, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 11 mirtinų ir 87 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Iš jų statybų sektoriuje – 2 mirtini ir 13 sunkių, praneša ministerija.
